Mirštančioms Klaipėdos krašto kapinaitėms prašoma Vėlinių šviesos

Senosiose Klaipėdos krašto kapinaitėse siaučia netramdomas vandalizmas.

Rausiamos duobės ieškant mitinių lobių, vagiami ir niokojami metaliniai kryžiai, tvorelės, daužomi antkapių įrašai.

Sunerimę, kad su Mažosios Lietuvos kapinaitėmis nyksta svarbus šio krašto kultūros ir istorijos paveldas, bei norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į šį liūdną faktą Šilutės ir Pagėgių laikraštis “Šilokarčema”, Šilutės kraštotyros draugija ir Evangelikų liuteronų bažnyčia kviečia lapkričio mėnesį aplankyti apleistas senąsias kapines ir pagerbiant senųjų gyventojų atminimą uždegti žvakutes ant čia palaidotų žmonių kapų

Laikraščio “Šilokarčema” redaktorė Kristina Toleikienė Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje “Mažosios Lietuvos kapinaitėse siaučia vandalizmo maras” sakė, kad Šilutės rajone, kaip ir visoje buvusioje Klaipėdos krašto bei Mažosios Lietuvos teritorijoje, yra daugybė čia gyvenusių žmonių amžino poilsio vietų. Vien Šilutės rajone jų suskaičiuojama apie 300, mat pagal tradiciją kiekvienas kaimas turėjo savas kapines.

Šiuo metu dėl įvairių priežasčių daugelis senųjų kapinių yra apleistos, dažnas jų primena tik viduryje laukų likęs nedidelis miškelis. Po Antrojo pasaulinio karo daug buvusių Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų buvo išžudyti arba pasitraukė į Vakarus, tad nebeliko tose kapinėse palaidotų žmonių artimųjų, kurie iki tol jas prižiūrėjo. Po karo atvykusieji čia gyventi iš kitų vietovių ypatingų jausmų šiam kraštui, kaip ir evangelikų liuteronų kapinėms, nepuoselėjo. Sovietmečiu, nedrįsdama visiškai sunaikinti, tuometė valdžia kapines paliko likimo valiai, tad jos apaugo medžiais, krūmais ir tapo neįžengiamos, savotiškai “užkonservuotos”.

Sunkiausi laikai kapinėms atėjo atkūrus nepriklausomybę – prasidėjo metalo vagystės iš senųjų kapinių – vagiami kryžiai, tvorelės bei kiti metaliniai daiktai, niokojami antkapiai, kapinės netvarkomos, teigiant, kad tai vokiečių palikimas.

“Nors kapinaitės niokojamos kone kasdien, tačiau vietos valdžia demonstruoja abejingumą, prisidengdama tuo, kad tai vokiečių rūpestis. Teisėsaugos ar kultūros paveldo pareigūnai šiais vandalizmo aktais net nesidomi – mūsų krašte nėra buvę paskelbta nė vieno vandalizmo akto suniokojus kapinaites”, – teigia “Šilokarčemos” redaktorė K. Toleikienė.

Šilutiškiai mena, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę miesto centrines kapines ne kartą siūlėsi tvarkyti vokiečiai, tačiau, nusivylę biurokratine sistema, pastatė tik simbolinį paminklą.

Nuotraukoje: vysk. Mindaugas Sabutis Giesmių Šventės Šilutėje metu (2006 m.).

“Lietuvoje nuo 1944 metų vyraujantis požiūris į Klaipėdos kraštą kaip svetimą, “vokišką” yra labai keistas. Jeigu šis kraštas yra svetimas, tuomet turime vadinti svetimais ir Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Ievą Simonaitytę, galų gale patį rašytinį lietuvišką žodį turime vadinti ne savu. Šis požiūris daro didelę žalą mūsų istorijos supratimui. Apribodami savo istoriją siaurais, labai mitologizuotais rėmais mes iš tiesų naikiname patys save, kuriame absoliučiai nihilistinę ateitį”, – sakė Lietuvos liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Pasak vyskupo, šiuo metu Klaipėdos krašte gyvena keliolika tūkstančių evangelikų liuteronų, tačiau jų parapijos mažėja ir senėja.

Ypač skaudu seniesiems šilutiškiams dėl Šilutės miesto centre buvusių pagrindinių miesto kapinių, įkurtų XVIII a. pabaigoje. Seniau čia buvo populiari miestiečių pasivaikščiojimo vieta, gražiai apželdinta, sutvarkyta. Tačiau po karo šios kapinės buvo apleistos ir sunyko, o kiek tvarkoma tik nuo Šilutės kelio matoma kapinių dalis. Šiose kapinėse yra garsiojo rašytojo Hermano Zudermano (Hermann Sudermann), kurio gimimo 150-osios metinės šįmet minimos, tėvų kapas. Nuo antkapio neseniai buvo nuplėšta metalinė lentelė su įrašais, bet ją pakeitė medinė antkapio lentelė, kurią pagamino Šilutės 1-osios gimnazijos moksleiviai. Ironiška, tačiau visai šalia už kapinių tvoros veikia metalo supirktuvė…

Šilutės kraštotyros draugijos narys Saulius Sodonis tarp labiausiai suniokotų mini ne tik Šilutės miesto kapines, bet ir plyne virtusias Šilutės dvaro kapines, kuriose palaidotas miesto mecenatas daktaras Hugas Šojus (Hugo Scheu). Didžiuliu rūpesčiu yra virtusios Bitėnų antrosios kapinaitės, kuriose vandalai ieško neva čia užkasto Napoleono lobio. Ypatingo grožio kraštovaizdyje esančiose Ventės kapinaitėse pastaraisiais metais nulaužta kelios dešimtys meninę vertę turinčių kryžių.

“Kapines, kaip ir kitą Klaipėdos krašto paveldą, gelbsti pavienių entuziastų, mokyklų bendruomenių žingsniai. Mums svarbiausia, kad pasikeistų visuomenės požiūris į senąsias amžino poilsio vietas, kai kurias tapusias Mažosios Lietuvos veikėjų panteonais. Kviečiame Klaipėdos krašto žmones Vėlinių metu aplankyti senąsias kapinaites ir simboliškai uždegti žvakutes ant apleistų kapų, nors ten ir nebūtų palaidotų artimųjų”, – sako K. Toleikienė.

Klaipėdos universiteto mokslininkai yra parengę metodiką, kaip fiksuoti ir tyrinėti senąsias Klaipėdos krašto kapines, tad tikimasi, kad šiuo darbu susidomės studentai, kiti šio krašto istorijai neabejingi žmonės.

“Vakarų ekspreso” ir Eltos inf.
2007 m. spalio 26 d.