Šilutės parapijos choras

Nuotraukoje: Šilutės parapijos choristai kartu su svečiais iš Švedijos Ovansjö parapijos.

Trečiadienis – choro diena. Iš parapijos namų pro langus ir duris pasklinda visa gama garsų. Vakare, kai suskamba sodrūs vyrų ir moterų balsai, taip ir norisi sustoti, o sustojus – minutėlę, paprasčiausiai, slapta pasiklausyti. Su pasididžiavimu širdyje galvoji: repetuoja Šilutės parapijos choras. Vadovas Valteris Matulis prieina tai prie vieno, tai prie kito. Nebara, bet pataiso.  Vargu ar yra toks dalykas, kuris galėtu iš vėžių išmušti šį ramų ir visada taktišką žmogų. Jis gerai supranta, kad vieni ateina po sunkios darbo dienos, kitiems – jau sveikata ir amžius neleidžia užgiedoti kaip jaunystėje baltame lape  įspaustą juodą natą. Todėl nebara, bet kantriai pataiso. Kartais pagalvoji: ir iš kur pas žmogų tiek supratimo ir kantrybės?.. Matyt, gyvenimas išmoko. O gal todėl, kad Valteris su Šilutės parapijos choru dirba jau 18 metu! Visi jau seniai tapę tarsi šeimos nariai.
Susirinkę po repeticijos prie kalėdinėmis spalvomis padabinto stalo, juokavome: “kiek tau buvo kai pradėjai dirbti su choru?” Jis tyli, nesako. Tada darosi dar smagiau. Žvelgdami į jaunai atrodantį vadovą, imame spėlioti: “gal dešimt?..”, “gal aštuoniolika?..” kol staiga kalba pakrypsta visai kita linkme. Juk mūsų tarpe yra ir svečiai iš Švedijos!

Sven-Erikas Anderssonas prisistato, kad Švedijoje 40 metų ūkininkavo. Dabar tapo neatsiejama Ovansjö parapijos dalimi. Yra parapijos tarybos narys ir ūkvedys. Maria Norström – mokytoja. Dirba ne tik mokykloje, bet ir bažnyčios sekmadieninėje mokykloje, moko vaikus konfirmacijai.

Po prisistatymo, pasidžiaugus “Sandoros” pirmininkės papuoštu stalu ir dovanotomis vokiškomis gėrybėmis, išgiedojus visas giesmes, išsakius palinkėjimus Naujiems Metams, pamažu ateina laikas ir skirstytis į namus. Eidamas pro duris supranti, kad pabuvus tokioje draugijoje, net didžiausi rūpesčiai ilgam pasimiršta.