Evangelijos šventė Šilutėje

2013 m. rugpjūčio 23 - 25 dienomis Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko neįprastas renginys – „Evangelijos šventė“. Tai – netradicinė šventė. Ji buvo sugalvota, ir Šilutės parapijos taryboje patvirtinta, kaip vienas iš daugelio renginių, kurių dėka visų metų bėgyje bus minimas  savarankiškos Šilutės liuteronų parapijos įkūrimo šimtmetis.

Dažniausiai įvairius bažnytinius jubiliejus esame įpratę minėti pamaldomis. Sekuliarioje aplinkoje – koncertais. Tačiau „Evangelijos šventė“ neturėjo tapti nei pamaldomis, o juo labiau – koncertu. Tai turėjo tapti renginiu be jokios pompastikos, kurio vienintelis tikslas – pasidžiaugti pačiu mūsų brangiausiuoju turtu – Evangelija.

Renginį vedė kun. Remigijus Šemeklis. Pristatydamas renginį, kunigas priminė, kad „žodis Evangelija yra kilęs iš „pergalės žinios“ arba „gerosios žinios“ apie patirtą arba – būsimą pergalę. Tikėjimas – tai jau pats iš savęs yra pergalė. Tai ne mūsų pergalė, nes aš nedrįsčiau šios pergalės priskirti mums. Tai – Kristaus ir Šventosios Dvasios pergalė prieš mūsų netikėjimą, prieš mūsų kūniškumą ir pasaulio dalykus. Būti su broliais Kristuje, klausytis jų liudijimų – reiškia švęsti su jais tikėjimo ir mūsų Viešpaties Kristaus pergalę, vadinasi ir – Evangelijos šventę.“ Dėl šios priežasties, mintimis apie krikščionišką tikėjimą bei įvairias mūsų gyvenimo aktualijas, buvo pakviesti pasidalinti metu įvairių konfesijų atstovai. Renginio metu skambėjo krikščioniška muzika, kvietusi susikaupimui ir širdyje pagarbinti Dievą už visą jo gerumą ir gailestingumą.

Tie, kurie nusprendė į bažnyčią užsukti penktadienio vakarą, galėjo išgirsti liuteronų kunigo Arvydo Malinausko, dirbančio Panevėžio ir Kėdainių liuteronų parapijose bei dalį laiko skiriančio dvasininko tarnystei Panevėžio moterų pataisos kolonijoje, mintis. Išklausyti apie katalikų kunigo Kęstučio Dvarecko gyvenimo nuopolį, paviešintą spaudoje bei apie jo pastangas vėliau išsigelbėti iš jį įtraukusio narkotikų liūno, apie nuolatinį bėgimą nuo mirties, apie tai kaip jaučiasi su priklausomybėmis kovojantis žmogus. Jis prisipažino, kad atsidūręs kalėjimo vienutėje, buvo, turbūt, vienintelis kalinys, paprašęs, kad ten galėtų ilgiau pasilikti, pasislėpti nuo visuomenės, viską apmąstyti, net apie tas akimirkas, kuomet galvojo apie savižudybę. Šis dvasininkas vėliau tapo Vilniaus arkivyskupijos Carito priklausomų asmenų reintegracinės bendruomenės „Aš esu“ vadovu, dabar gelbėjančiu patekusiems į panašią bėdą žmonėms bei padedantis patarimais jų tėvams. Jis atviravo, kad tai labai rimta liga ir priklausomybė, o tai darydamas iš tiesų, pirmiausia, jis padeda pats sau.

Penktadienio vakarą užbaigė labai gyvas bernardinai.lt vyr. redaktoriaus dr. Andriaus Navicko pasakojimas apie brolių pranciškonų inicijuotą naujienų portalą, leidžiamą spaudą, įvairias krikščioniško gyvenimo aktualijas. Šio vakaro metu vargonais J. S. Bacho kūrinius grojo Kornelija Tunaitytė, o šlovinimo giesmes giedojo moterų duetas – Irena Šemeklienė ir Rūta Gaučiutė.

Nuotraukoje (iš kairės): kun. R. Moras, kun. T. Šernas, T. Viluckas, kun. R. Šemeklis.

Šeštadienio vakarą vyko ne mažiau įdomūs pokalbiai tikėjimo temomis su Tomu Vilucku, aktyviu katalikų bažnyčios nariu bei apžvalgininku, kun. Tomu Šernu, vieninteliu muitinės pareigūnu išgyvenusiu per medininkų žudynes, po kurių nusprendė tapti dvasininku. Kun. T. Šernas antrai kadencijai buvo išrinktas vadovauti evangelikų reformatų bažnyčiai Lietuvoje, einant superintendento pareigas į kurias įeina ir atstovauvimas reformatų bažnyčią Lietuvoje ir užsienyje. Trečiuoju šventės dalyviu sutiko tapti liuteronų kunigas Reinholdas Moras iš Klaipėdos.

Jei penktadienio vakarą labai daug klausimų pranešėjams buvo parengta apie jų praeitį, apie darbo pobūdį, apie įvairius išgyvenimus, tai šeštadienį buvo nagrinėjamos bendresnės tikėjimo temos apie tai, kuo svajojo tapti ir kuo tapo, apie priežastis, lėmusias tokį pasirinkimą bei gyvenimo posūkį, apie apsisprendimą gyvenimą glaudžiai susieti su bažnyčią. Kitas svarbus ir aktualus klausimas buvo apie tai, nuo ko turėtų prasidėti tikėjimo ir Dievo paieškos, apie jiems brangiausius Jėzaus žodžius ar palyginimus, apie tai, koks turėtų būti krikščionis. Šiuo klausimu labai įstrigo Tomo Vilucko pastebėjimas, kad yra ribos arba apribojimai, kurių krikščionis neturėtų bijoti peržengti nė vienas krikščionis. Daug dalykų yra neišpildoma, nepadaroma iš to, ką turėtume atlikti kaip krikščionys. Kai tai nuskamba iš žmogaus, kurio visi judesiai suvaržyti ligos, kuriam per sunku net ranką pakelti, o jau nekalnat apie vaikščioniją, tačiau kuris neatsisako atvykti į Šilutę, kad pasidalintų mintimis apie krikščionišką tikėjimą, šie žodžiai nuskambėjo  kaip paraginimas ir net – priekaištas visiems sveikiesiems. Kun. Tomas Šernas, kuris taip pat po sušaudymo turi judėjimo problemą, jam pilnai pritarė, tačiau priminė, kad yra dar ir kitokios ribos, t.y. nustatytos Šv. Rašto, kurias krikščionims nevalia peržengti, ir kuriuos pastaruoju metu sekuliarių šalių bažnyčiose yra laužomos bei peržengiamos. Šeštadienio vakarą gitara grojo ir giedojo Arūnas Raudonius.

Norisi pasidžiaugti, kad ne mažiau įkvepiantys, o gal dar net ir gilesni pokalbiai su pranešėjais vyko ir po renginio bažnyčioje, persikėlus į kleboniją bei sėdint prie kavos puodelio. „Evangelijos šventė“ (pagal programą) baigėsi sekmadienį, pamaldomis su Šv. Vakarienė, kurias papuošė Rūtos Gaučiutės giesmės.