Šilutės senjorų išvyka į Kuršių Neriją

2014 m. rugsėjo 26 d. (penktadienį) Šilutės rajono evangelikų liuteronų labdaros organizacija „Šilutės Sandora“ senjorams dovanojo dienos trukmės kelionę į Kuršių Neriją. Kelionės metu buvo aplankytos Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios. Senjorai grožėjosi unikalia Kuršių Nerijos gamta ir architektūra. Senjorus kelionei sukvietė ir autobusą užsakė „Šilutės Sandoros“ pirmininkė Astrita Liepienė.

Išvyka prasidėjo Ryto meto giesme. Ji buvo giedama visiems susirinkus autobuse. Po jos, autobusas pajudėjo Klaipėdos link. Kad kelionė autobusu neprailgtų, išvykos metu kun. Remigijus Šemeklis pasakojo apie Kuršių Neriją, Nidos, Karvaičių ir Juodkrantės gyvenviečių istoriją.

XVI a. Kuršių Nerijoje ėmus intensyviai kirsti miškus,  žvejų kaimams kilo pavojus: teko kovoti su smėlio stichija, kurią iki tol sutramdydavo augmenija. Daug kaimų buvo palaidoti po smėliu. Jų gyventojai keletą kartų buvo priversti keltis vis arčiau marių (visos Neringos gyvenvietės  - Nida, Pervalka, Preila ir Juodkrantė – yra išsidėsčiusios palei Kuršių marių pakrantę). Dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų, karų ir kitų negandų, Kuršių Nerijos žvejų buitis buvo labai varginga.

Didesnėse žvejų gyvenvietėse buvo statomos koplyčios, kuriose apeigas atlikdavo iš kitų parapijų atvykstantys evangelikų liuteronų kunigai. XVIII a. viduryje, visoje Prūsijoje įvedus privalomą vaikų mokymą, Kuršių Nerijoje buvo įsteigtos kelios pradinės mokyklos, o vietoje užpustyto Karvaičių kaimo ir bažnyčios (Karvaičiai buvo parapijos centras), kūrėsi dvi naujos – Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų parapijos.

Kuršių Nerijoje gyvenimas pagerėjo, kuomet slenkančios kopos bei smėlis buvo suvaldyti apželdinus pakrantę kalnų pušimis. Be to, šalia  Juodkrantės buvo atrasti gintaro telkiniai, o Nidą pamėgo poilsiautojai ir menininkai. Iki šiol Kuršių Nerija yra vienas gražiausių Lietuvos kampelių, kas vasarą traukiantis daugybę poilsiautojų tiek iš Lietuvos, tiek iš Vokietijos.

Kelionė į Kuršių Neriją keltu, o vėliau – automobiliu ar autobusu, yra ganėtinai brangi. Be rėmėjų iš Vokietijos pagalbos “Šilutės Sandora” nebūtų galėjusi dovanoti senjorams nemokamos kelionės. Kadangi ne kiekvienas pensininkas dabar gali sau leisti poilsį Kuršių Nerijoje ar kelionę į Nidą, tai buvo puiki dovana visiems, o ypač tiems, kurie pirmą kartą gyvenime lankėsi Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Juokrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje kun. Remigijus Šemeklis pravedė ryto maldą su giesmėmis ir homilija. Po jos, senjorai galėjo valandėlę vaikštinėti po Juodkrantę marių pakrante, apžiūrėti vėtrungių parodą ir net įsigyti suvenyrų.

Lankantis Juodkrantėje buvo prisimintas iš Karvaičių kaimo kilęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza, kurio dėka buvo išleisti ir išgarsėjo kunigo Kristijono Donelaičio raštai.

Pietūs buvo užsakyti poilsio namuose „Ąžuolyne“. Čia senjorų laukė padengti stalai su žuviene ir kugeliu.

Nidoje senjorai grožėjosi gamtos vaizdais ant Parnidžio kopos. Lankėsi Neringos istorijos muziejuje, vaikščiojo po Nidą marių pakrante. Paskutine kelionės po Nidą vieta tapo evangelikų liuteronų bažnyčia, į kurią senjorai rinkosi vakaro maldai.

Taupant laiką, senjorai vakarieniavo autobuse, dalindamiesi vienas su kitu sumuštiniais ir pyragais, dėkodami už šią  kelionę Astritai Liepienei ir rėmėjams iš Rostoko.