Šilutės mecenato Hugo Šojaus 170-ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai

Hugo Šojus (Johann Wilhelm Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje. Tėvai: Arnold Karl Scheu ir Rosette Ziegler. Nors tėvas vertėsi prekyba ir turėjo laivininkystės kontorą, Hugo Šojus netapo prekeiviu, bet pasirinko žemės ūkio mokslus. Baigė Berlyno universiteto agronomijos fakultetą ir praktiką atliko keliuose dvaruose. Praktikos metu, pramoko lietuvininkų kalbą ir susidomėjo jų papročiais. 

Vedė iš Anglijos kilusio prekeivio dukterį Mary Jane Schula. , 1873 m., būdamas 28 metų, įsigijo Lėbartų dvarą (Klaipėdos apskrityje). Čia gimė trys vaikai: sūnūs Hugo ir Erich, bei duktė Ellen.

Pagimdžiusi dukrą, žmona mirė. Po žmonos mirties, Hugo liko nevedęs. Augino vaikus ir rūpinosi savo silpnos sveikatos dukterimi.

Sūnus Hugo žuvo pirmojo pasaulinio karo metu. Kitas sūnus Erich tapo gydytoju ir dirbo Šilutės ligoninėje.

Hugo Schojus sėkmingai ūkininkavo Lėbartų dvare, todėl 1892 metais papildomai įsigijo seną Šilutės dvarą su apytikriai 1500 ha žemės. Didžioji dalis žemės – nederlingi laukai. Tokio didelio dvaro išlaikymas ir ūkininkavimas senoviniais metodais buvo nuostolingas, todėl Hugo Šojus iš kart ėmėsi reformų. Savo reikalams paliko apie 250 ha. Kitą žemę išdalino sklypais. Vienus pardavė, dalį dovanojo, kitus – išnomojo. Ypatingai tuo džiaugėsi mažažemiai ir bežemiai, galėdami iš dvarininko įsigyti arba išsinuomoti pragyvenimui žemės. Padovanojo sklypą ligoninei, pradinei mokyklai, evangelikų liuteronų bažnyčios klebonijai ir bažnyčiai, gaisrinei, Zudermano aikštei (kur dabar sovietinių karių kapinės), uostui ir turgaus aikštei ir daugelį kitų. Įrengė šalia dvaro anglišką sodą, apsodindamas retais augalais.

H. Šojus aktyviai dalyvavo savivaldoje Klaipėdos ir Šilutės apskrityse. 1892 m. buvo išrinktas į Šilutės apskrities tarybą, tapo Prūsijos žemės ūkio tarybos nariu. Šilutėje įsteigė žemės ūkio mokyklą. Domėjosi Klaipėdos krašto lietuvininkų tautosaka: dainomis, patarlėmis, mįslėmis, pasakojimais. Jis mėgo ir mylėjo lietuvininkus. Buvo surinkęs gausią biblioteką ir net muziejinę kolekciją, rašė straipsnius į žurnalus ir laikraščius. Turėjo labai aiškią viziją ir mokėjo jos siekti. Jo gebėjimas tvarkytis dvaruose buvo pastebėtas. Jis net buvo paskirtas generaliniu landšafto direktoriumi. Rūpinosi parapijos Šilokarčiamoje steigimu ir bažnyčios statyba. Jis atvaizduotas ir bažnyčios freskoje. Už altoriaus buvo įrengta kripta Šojaus palaidojimui.

1932 m. H. Šojus kreipėsi į kunigą Teodorą Eickę, norėdamas gauti raštišką patikinimą, prašydamas po mirties palaidoti jį bažnyčioje ir įrašyti žodžius: „Čia ilsisi Dievuje generalinis landšafto direktorius, garbės daktaras Hugo Šojus, krašto ekonomijos patarėjas iš Šilutės dvaro, gimės 1845 IV 1, miręs …. “ Kunigo pateiktame atsakyme yra sakoma, kad parapijos bažnytinė taryba su šiuo prašymu iš esmės sutinka. Smulkesnį nutarimą taryba turės priimti vėliau. Tačiau Šojui mirus 1937 liepos 25 d., sulaukus 92 metų amžiaus, jis buvo palaidotas ne bažnyčioje, o Šilutės dvaro kapinėse.

 

Minėjimo programa:

Balandžio 1 d. 12.00 val.
Skambant Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios varpams, miesto bendruomenė rinksis prie Hugo Šojaus kapo.

  • Kūrinius atliks Šilutės r. vaikų meno mokyklos atlikėjas,
  • Šilutės r. vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ choras (vadovas Valteris Matulis),
  • Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vadovė Gražina Liaudanskienė).

Balandžio 1 d. 17.20 val.
Šilutės mecenato H. Šojaus prisiminimas evangelikų liuteronų bažnyčioje.

  • Padėkos giesmė ir malda;
  • Vietos, kur norėjo bažnyčioje būti palaidotas dvarininkas H. Šojus apžiūrėjimas.

Visa renginių programa