Kunigų pažintinė kelionė į Romą

Taip sutapo, kad Biblijos studijose Šilutėje rugsėjo mėnesį nusprendėme nagrinėti laišką Romiečiams, o po kurio laiko – skaitant paskutinius laiško Romiečiams skyrius, Lipės žemės Vokietijoje liuteronų bažnyčia dovanojo Lietuvos kunigams pažintinę kelionę į Romą. Atsirado galimybė gyvai išvysti miestą, kuriame gyveno krikščionys, kurių tikėjimą būsimų persekiojimų akivaizdoje savo liudijimais apie Kristų troško sustiprinti pats tautų apaštalas Paulius.

Paskutiniame laiško Romiečiams skyriuje Paulius Romos krikščionims pristato diakonę Febę. Šis laiškas yra, taip pat, ir Febės rekomendacinis laiškas, nes ji lankydamasi Romoje turėjo asmeniškai perduoti Pauliaus laišką romiečiams. Kadangi Febė, tarnaudama gerais darbais Korinte, buvo padariusi daug gero vargstantiems ir ne kartą pagelbėjusi asmeniškai Pauliui, jis prašo, kad prireikus, Romos krikščionys lygiai taip pat pagelbėtų ir į nelaimę ar kokią nors bėdą patekusiai Febei.

Be jos, šiame skyriuje tautų apaštalas pamini dar 26 iškilių Romos krikščionių vardus ir perduoda jiems sveikinimus. Paulius asmeniškai pažinojo tik keletą iš jų, bet apie didesnę dalį – apie jų tikėjimą ir gerus darbus – jis buvo girdėjęs iš Mažosios Azijos krikščionių.

Kas ir kokie buvo pirmieji Romos krikščionys? Vieni buvo vergai, kiti – miestiečiai, treti – prekeiviai. Bet buvo priklausiusių Erodo Didžiojo anūko Aristobulo namams, ar net – įtakingojo imperatoriaus Klaudijaus sekretoriaus Narcizo šeimynai.

Paulius, rašydamas laišką Romiečiams ir aiškindamas krikščioniškas tikėjimo tiesas, labai stengėsi, kad krikščioniškas tikėjimas dar giliau įleistų šaknis pagoniškoje Romoje. Neatsitiktinai, pagrindinės Martyno Liuterio teologinės nuostatos irgi susiformavo skaitant bei studijuojant laišką Romiečiams.

Roma senovės krikščionims tapo švenčiausiu miestu (po Jeruzalės), nes buvo palaistyta ir pašventinta daugybės kankinių, tame tarpe – ir Pauliaus bei Petro, krauju.

Romoje 

Atvykę į Romą apsistojome šalia Šv. Kryžiaus bazilikos esančiame viešbutyje. Šioje istorinėje vietoje, vadinamoje Sessorium, imperatorius Konstantinas dovanojo rezidenciją savo motinai šv. Elenai. Čia imperatoriaus motina įrengė krikščionišką bažnyčią ir į ją pervežė Jeruzalėje atrastas relikvijas, tame tarpe – ir tris Golgotos kryžius. Apžiūrėjome bazilikoje saugomas relikvijas, tokias kaip Tomo pirštas ar erškėčių vainiko spygliai.

Už surastą puikią vietą gyvenimui ir puikiai organizuotą kelionę turime būti dėkingi konsistorijos narei ir finansininkei Militai Poškienei.

Pirmąją pažinties su Roma dieną aplankėme Laterano katedrą, vaikščiojome senovės Romos grindiniu, esančio garsiojo Koliziejaus pastato papėdėje, apžiūrėjome senovės Romos pagoniškų šventyklų griuvėsius, apsilankėme šv. Agnietės bažnyčioje.

Apžiūrėjome didingą Panteono pastato kupolą, po kuriuo pagoniškos Romos laikais buvo įsikūrusi daugybės pagoniškų dievų garbinimo vieta, o krikščioniškos Romos laikais – pastatas buvo perdarytas į šv. Marijos ir visų kankinių bažnyčią.

Antrąją dieną buvo suplanuota kelionė į Vatikaną. Diena išaušo vėjuota ir lietinga. Visiška prieš tai buvusios dienos priešingybė! Žinojome, kad Vatikane turėsime gidą – ten dirbantį Romos katalikų kunigą monsinjorą dr. Visvaldą Kulboką.

Ekskursiją po Vatikaną pradėjome aikštėje priešais šv. Petro baziliką giedodami Gavėnios laikotarpio giesmę ir tardami Tėve mūsų maldą.

Apžiūrėjome šv. Petro baziliką. Monsinjoras pasiūlė apsilankyti ir paprastai turistams neprieinamoje, po bazilika įrengtoje lietuvių koplyčioje. Joje sugiedojome antrą Gavėnios laikotarpio giesmę, o vyskupas perskaitė tos dienos Evangeliją.

Ekskursiją po Vatikaną baigėme apsilankymu Vatikano administracinėse patalpose.

Trečiąją dieną lankėmės priėmime pas Lietuvos respublikos ambasadorę prie Vatikano dr. Ireną Vaišvilaitę. Ambasadorė supažindino su ambasados veikla.

Po priėmimo, prie Panteono grupė išsiskyrė. Dalis nusprendė dar šiek tiek pabūti šalia Panteono, pasivaikščioti Romos gatvėmis, o kita maža grupelė, kuriai priklausiau ir aš, patraukėme į 13 a. amatininkams statytą Trasteverės rajoną. Ypatingai norėjome apžiūrėti ten esančią šv. Marijos baziliką, kadangi pirmoji namų bažnyčia šioje vietoje buvo įkurta dar apie 220 metus.

Paskutiniąją dieną dar spėjome aplankyti apaštalo Pauliaus palaidojimo vietoje pastatytą didingą šv. Pauliaus baziliką.

Keli pastebėjimai po apsilankymo Romoje

Daugeliui kunigų tai buvo pirmoji pažintis su senovės bei dabartine Roma. Kelionės metu, mes stengėmės suprasti kaip jautėsi Liuteris, kaip augustiniečių vienuolis lankydamasis Romoje. Roma jo vaizduotėje buvo šventa, piligrimų lankymosi vieta. Liuterį giliai sukrėtė išvysti nuodėmingosios Romos vaizdai…

Kokią Romą išvydome mes? Mes išvydome Romą, kuri šiandien yra turistų gausiai lankoma vieta. Išvydome Romą su didingą praeitį menančiais pastatais, o šalia jų – zujančius nelegalius emigrantus iš Afrikos arba Azijos šalių. Vieni tapo elgetomis, kiti – įkyriais prekeiviais. Matėme gatvėmis vaikštant ar kažkur skubant daugybę kunigų ir vienuolių, kalbančių įvairiausiomis kalbomis.

Tačiau akies krašteliu teko matyti ir kitokią Romą! Krikščionišką ir dvasingą. Tiesa, daugiausia – mažiau turistų lankomose vietose. Tai Roma, kurioje vietiniai gyventojai renkasi į Mišias arba dienos metu, eidami išpažinties, degdami prie altoriaus žvakutes ir suklupę maldoje patiki savo rūpesčius Dievui.

kun. Remigijus Šemeklis

Nuoroda į nuotraukų albumą