Žodi, nekrisk ant akmens

Ištrauka ir romano

Edita BARAUSKIENĖ

Apie Martyną Liuterį Mažvydas buvo daug girdėjęs iš savo mokytojų Abraomo Kulviečio ir Stanislovo Lietuvio. Jis pats nuo mažens troško išgirsti kuo daugiau apie apaštalų laiškus, kurie ligi Švėkšnos dar nebuvo atėję. Besimokydamas Vilniuje, Kulviečio mokykloje, jis pagaliau su tais laiškais susipažino ir suprato, ko Dievas nori iš žmonių. Mažvydas ne tik pats skaitė, bet ir kitiems skelbė Dievo Žodį Kulviečio mokykloje, – dėl ko ir nukentėjo.

Liuterio katekizmo vertimas buvo paskirtas keliems studentams. Vienas iš jų gerai mokėjo vokiškai, kitas – lenkiškai, o Mažvydas kuo puikiausiai savo gimtąją – lietuvių kalbą. Katedros vedėjas paties Liuterio žodžiais išaiškino jiems, kad vertimas yra menas, kurį ne kiekvienas pasiekia: “Tam reikalingas tikras dievobaimingumas, tikėjimas, stropumas, uolumas, dievobaiminga, patyrusi ir praktiška širdis. Šventojo Rašto negalima suprasi, nemokant kalbų.”

plačiau…

Nuotraukoje: knygos autorė.  

Prieš Naujuosius metus pamarį apskriejo žinia – pasirodė knyga apie Martyną Mažvydą. Ją parašė ir šį mokytą vyrą aprašė daugybę šio krašto istorijų žinanti ir dar baugiau jų beieškanti Edita Barauskienė iš Priekulės. Ponią Editą pažįsta ar bent jau žino ne vienas besidominantis šituo kraštu. Ne vienas girdėjo jos pasakojimus apie šio krašto senbuvius. O apie priekuliškę kaimynę net knygą išleido, pavadintą “Vyžeikių karalienė”, kurioje pasakojamas jos gyvenimas. O dabar knygynų lentynose – solidus romanas “Žodi, nekrisk ant akmens”, kuriame rašoma apie pirmąją lietuvišką knygą parengusį Martyną Mažvydą. Kaip gimė ši knyga ir kodėl pasakojimas vyksta tokiais senais laikais? Pokalbis su šios knygos autore E.Barauskiene. 

plačiau…

silaine.lt