Tikros Velykos

kun. Remigijus ŠEMEKLIS

 

Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmagimis.” (1 Kor 15,20) Šios pagrindinės – krikščioniškos – tiesos Laiške Korintiečiams mus moko apaštalas Paulius. Ji – sunkiai suvokiama protu, nes dar nebuvo paaiškinta moksliškai, ir be galo jaudinanti, nes daugelį neramina klausimas, ar yra gyvenimas po mirties. Tačiau labiausiai stebina pabrėžtinai, lyg per prievartą brukamas apaštalaujančio pagonims ir žydams Pauliaus įsitikinimas: „Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių!“ ir … net nebandykite manyti kitaip! Net nebandykite tikėti kitaip! Nebandykite (nesistenkite) šį įvykį paaiškinti kaip nors kitaip! „Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių!“

Didelė dalis Jeruzalės nepastebėjo nei žmogaus Kristaus, nei Kristaus – Dievo Sūnaus, nukryžiavimo… Ant kryžiaus mirdavo tik maištininkai ir nusikaltėliai. Kam dėl maištininko ar vagies uždaryti parduotuves, atšaukti verslo sandėrius, susitikimus, aukoti brangų šeimos laiką? Tik tam, kad pamatytum kaip miršta nusikaltėlis?.. Be to, ne kiekvienam prie širdies tokie žiaurūs vaizdai (tai pasitikrinti nesunkiai galima pažiūrėjus “Kristaus kančią”). Juo labiau, kad artinosi pati didžiausia religinė šventė – Pascha arba žydiškos Velykos. Jeruzalėje knibždėte knibždėjo piligrimų, kuriuos reikėjo apgyvendinti, pamaitinti, parduoti prekę… Daugumai Jeruzalės gyventojų visai nerūpėjo tai, kas vyko šventės išvakarėse, nes visi buvo užsiėmę pasirengimais.

Kristų į šventes atlydėję mokiniai (tiek vyrai, tiek moterys) buvo įskaudinti ir nuliūdinti žinios apie Jėzaus suėmimą, slaptą ir nesąžiningą teismą. Kiekvienas pasijaustų bejėgis, jei prieš tave ar tau brangų žmogų susimokytų ir aukšti dvasininkai, ir valdžios vyrai, ir teisėjai. Šiam vienam tikslui nesutaikomi priešai trumpam tapo draugais… Viskas, kaip ir politikoje, apgalvota ir gerai suplanuota. Jeigu ne vieno iš ST pranašų, kurie buvo laikomi maištininkais, gyvybes išgelbėjo susirinkusi minia, tai į Kristaus teismą ateina tik suagituoti ir prieš Jėzų iš anksto nuteikti žmonės. Jie tik šaukė: „Ant kryžiaus jį, ant kryžiaus“…

Kristus buvo nuteistas, nukryžiuotas ir paguldytas kape. Mokiniai – išsigandę ir sukrėsti: Neteisybė… Kur Dievas? Kodėl Jis taip leido atsitikti?..

Šias mintis išsklaido Velykų ryto žinia: „Kristus prisikėlė!“ Tiek moterys ėjusios prie kapo, tiek apaštalai, vėliau išvydę ir per tai įtikėję Kristų, skelbia: Kristus tikrai prisikėlė! Visus aplanko džiaugsmas. Kuo didesnis liūdesys, tuo didesnis – džiaugsmas! Bet džiaugsmas, nėra atsakymas į netekties metu iškilusius klausimus: kodėl? Kodėl taip atsitiko? Kaip tai galėjo įvykti? Šiems dalykams suvokti, jiems dar prireiks ne vienos dienos, o mums – gal būt neužteks netgi viso gyvenimo… Kristus savo mokiniams padėjo tai padaryti savo buvimu su jais iki pat žengimo dangun, nuolatiniais pasirodymais, pamokymais ir kitais ženklais. Mums – lieka tik Šventas Raštas ir bendrystės su Dievu išgyvenimas per Šventąją Dvasią. „Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Tikėti nemačius, nėra lengva. Tai rodo ir mokinių elgesys, kurie pasileidžia bėgte įsitikinti, ar tai ką moterys papasakojo, yra tiesa… Pirmoji mintis: ką jos čia kalba? Ar mes nematėme kaip jį suima? Ar nematė/negirdėjome kaip jis buvo vedamas Jeruzalės gatvėmis už miesto, kad būtų nukryžiuotas? Ar nematėme/negirdėjome kaip jis buvo kalamas prie kryžiaus… Jei patiems artimiausiems mokiniams, kaip Petras ar Tomas buvo sunku tuo patikėti, tai mums, net neregėjusiems jo, dar sunkiau. Bet už vis sunkiausia – darbuose ir rūpesčiuose paskendusiems skeptikams…

Po Sekminių, tarp savęs jau nebeturėdami Kristaus, mokiniai ėmė drąsiai ir pabrėžtinai skelbti: „Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių!“ Jie buvo įsitikinę prisikėlimu ir tikėjimo Kristumi reikalingumu. Ką reiškia būti įsitikinus? Gyventi šia žinia. Jie gyveno ir mirė su Kristaus vardu lūpose.

Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių!“ Pauliaus skelbia bekompromisinį tikėjimą Kristaus prisikėlimu. Su šiuo tikėjimo teiginiu nepasiginčysi: jį priimi arba ne… Tai yra vienas iš dalykų, kas krikščionybę išskiria iš visų kitų religijų, o mus – daro krikščionimis. O mes?.. Mes dažnai save laikome išaugusiais iš amžiaus kai už mus nusprendžiama. Norisi paaugliškai maištauti prieš Paulių (o kartu ir prieš visus kitus apaštalus ir evangelistus!), prieštarauti iš principo, kad šis lyg koks tėvas padykusiam, besispyriojančiam vaikui bando įbrukti tai, ko šis nenori… Bet bėga metai ir apaštalų paskelbtoji žinia tampa vis brangesnė ir brangesnė: Jis buvo miręs, bet prisikėlė! Jis yra gyvas amžinai! Ir mes patys kaip kadaise apaštalas Paulius su užtikrintai imame tvirtinti: „Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių!“ Taip išlaikoma ir iš kartos į kartą – perduodama Evangelija.

Gyvas žodis, gyva ir amžina Evangelija: „Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių!“

Gražių ir palaimintų, pilnų ramybės Velykų švenčių!