Malda

diak. Juozas MIŠEIKIS

Turbūt mažai yra dalykų, taip skirtingai ir unikaliai išsakomų, kaip malda. Jei tik žmogus nori melstis, kiekvieną kartą tai daro vis kitaip. Žinoma, tik tuomet, kai malda yra nuoširdi, natūrali, kylanti iš širdies, iš noro bendrauti su Dievu. Kai malda nėra tik išmoktos kelios eilutės, mintinai „iškalti“ žodžiai, kuriuos tariame.

Išties, kiekvieną kartą malda skirtinga, nes kasdien keičiasi žmogaus nuotaika ir gyvenimo situacijos. Štai vieną dieną jautiesi laimingas ir viskas atrodo taip lengva, kitą dieną galbūt jau esi suirzęs, piktas ar nuliūdęs, prislėgtas kasdienybės ar nelaimės. Taigi ir maldoje išsakomi visiškai skirtingi dalykai: skundas, prašymas ar padėka.

Kartais žmonėms dar atrodo, kad daug kas priklausys nuo to, kaip jie mokės gražiai melstis. Džiaugiasi, kai atranda daug malonių žodžių, poetiškai sugeba juos pateikti. Mano, kad tai Dievui turėtų patikti. O kai nepavyksta sugalvoti nieko naujo ir įmantraus, ateina nusivylimas.

Tačiau taip atsitinka ne tik paviršutiniškai į tikėjimą žvelgiantiems žmonėms. Abejonių kyla visiems. Ateina laikas, kai kyla klausimų. Kam aš meldžiuosi? Ar tinkamai meldžiuosi? Ar mano malda ką duoda, jei gyvenime nepastebiu apčiuopiamo rezultato?

Pradėkime nuo pirmo klausimo: Kam meldžiuosi?

Manau, išgirdę tokį klausimą, nustebtume. Argi galima melstis kam nors kitam nei Dievui? Tačiau neskubėkime. Daugelis žmonių pasaulyje randa kam melstis, bet tai – nėra Tikrasis, Vienintelis ir Gyvasis Dievas. Daug lengviau ir paprasčiau, atrodo, atsakymų ieškoti ten, kur jie, regis, ranka pasiekiami. Tokiam žmogaus troškimui tarnauja be galo daug stabų: burtai, aiškiaregystės ir, nesuklysime pasakę, jog labiausiai – banknotų šlamesys (ne mažiau gundantis ir varantis į pražūtį, nei izraelitų nuliedintas aukso veršis, kuriam jie meldėsi). Ir štai priešais visą šį stabų patrauklumą ir spindesį pastatomas Dievo Žodis, kuris liudija, kam turi būti skirtos mūsų maldos. Kas tai? Šv. Raštas mums sako: „Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus“ (1 Tim 2, 5-6a). Tačiau šį – teisingą kelią – atranda nedaugelis ir labai sunkiai. Ypač, kai kviečiami Viešpaties nenori atsisakyti to, kas yra sena.

Vienas kunigas ligoninės koplyčioje gavo labai pamokomą patyrimą, kai pas jį atėjo vienas labai prislėgtas turtingas žmogus. Jo sūnus sunkiai sirgo. Žmogus atėjo, ieškodamas vilties. Atsiklaupęs priešais kunigą, išsiėmė piniginę, atvėrė ją ir tarė: „Imk, kiek nori, tik padaryk, kad mano sūnus gyventų“. Kunigas, patylėjęs pasakė, kad užtenka tik „ačiū“ ir pakvietė kartu pasimelsti.

Ką mums sako ši istorija? Žmogus ieško maldos, ieško Dievo, nes… visa, ką padarė, nepadėjo. Tačiau jo ieškojimas prasideda klaidingai, nes galvoja, kad gali nusipirkti maldą, nusipirkti gyvenimą… Tai – klaida.  Ši istorija primena, kad esama daug taip manančių žmonių.

Kitas klausimas: Ar tinkamai meldžiuosi?

Išties, maldai nėra būtina mokėti kalbėti rafinuotai, nes tai nėra poezija, nėra joks oficialus kreipimasis. Malda – tai noras, kylantis iš širdies, noras būti Dievo artume. Šis noras yra sukeliamas Dievo, nes visų pirmiausia ne mes, o Viešpats ieško mūsų ir kviečia mus. Malda – tai atsakas į šią malonę ir kvietimą. Tam užtenka tiek paprastutės ir nuoširdžios vaikiškos maldelės, tiek ir giliai išgyventos, subrandintos maldos, į kurią įdedame visą širdį, jausmus ir mintis.

Svarbiausia, kad melsdamiesi nepaklystume smulkmenose, ir kad maldoje prašytume to, kas svarbiausia – kad Viešpats mums duotų tai, ko reikia, o ne tai, ko mes užsigeidžiame. Nes Viešpats geriausiai žino ir ko mums reikia, ir kada reikia. Pats Kristus yra priminęs, kad pirmiausia ieškotume Dievo Karalystės, o visa kita – bus pridėta. Tad tinkamai melstis, tai – maldoje visiškai atsiduoti Viešpačiui ir Juo pasikliauti.

Dar vienas klausimas: Ką duoda malda?

Viskas priklauso nuo to, kuo mes norime būti: ar fariziejumi, kuris norėjo girtis prieš Dievą, ar muitininku, kuris suvokia savo kaltę ir nuolankiai atgailauja Viešpaties akivaizdoje?

Jei norime tik pasirodyti ir tuščiažodžiaujame, tuomet mūsų pastangos nevaisingos. Bet jei meldžiame atleidimo, o tik po to – daugelio kitų dalykų, tokia malda yra patinkanti Dievui ir Jis ją išklauso. Kad malda išklausoma ir veiksminga, akivaizdžiai atsako Senojo Testamento istorija, kai Mozė meldė Viešpatį pasigailėti Izraelio tautos už tai, kad ši meldžiasi stabui. Ir Dievas ją išklausė. Iš tiesų, didi yra teisiojo malda. Teisus yra tas, kuris išpažįsta savo kaltę, gailisi ir meldžia atleidimo. Tuomet Dievas išklauso maldą ir įvykdo tai, ko prašome. Ir ne tik Mozės atveju matome maldos veiksmingumą. Tai galime patirti kiekvieną dieną, asmeniškai, iš daugelio kitų pavyzdžių bei patyrimų. Tereikia stabtelėti ir pamatyti, kiek daug stebuklų vyksta dėl maldos. Čia – svarbiausia kantrybė. Nenorėkime, kad viskas įvyktų staiga. Viskam ateina laikas, kurį Viešpats yra numatęs.

Broliai ir seserys Kristuje. Kai kyla visi šie klausimai, atsakymo ieškokime Dievo Žodyje ir maldoje Viešpačiui, nes Kristus mus ragina taip daryti, ir, svarbiausia, atminkime, kad prašome per vienintelį mūsų Tarpininką ir Užtarėją, per Kristų, kuris – mūsų Išganytojas. Malda tik per Jį, per tikrąjį Kelią pasiekia dangiškąjį Tėvą. Prašykite ir melskite nieko nebijodami, nes Kristus sako: „ Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!“