Dešimtasis Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Sinodas

 

 

Liepos 19 d. Tauragėje įvyko dešimtasis Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios (LELB) Sinodas. Eiliniu šio Sinodo nepavadinsi! Greičiau – istorinis. Po šventinių Sinodo atidarymo pamaldų, pirmaisiais Statuto pakeitimais Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčia įteisino susijungimo faktą su išeivijos Bažnyčia. Nuo šios dienos LELB vystys savo misiją tarp lietuviškai kalbančių liuteronų gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų.

 

Aukščiausia LELB savivaldos institucija – Sinodas, kuris šaukiamas kas treji metai. Tarp sinodų – Bažnyčios gyvenimui vadovauja Vyskupas ir Konsistorija. Konsistorijos užduotis – prižiūrėti kaip įgyvendinami Sinodo nutarimai.

 

Sinodo metu buvo išklausytos revizijos komisijos ir Vyskupo ataskaitos. Atlikti būtiniausi pakeitimai Bažnyčios Statute.

 

Prioritetinėmis sritimis Sinodas įvardino krikščionišką misiją, sielovadą bei darbo su jaunimu strategiją, kurios gaires Konsistorija kartu su parapijomis turės parengti iki kito Sinodo.

Sveikinimai Sinodui:

 

Gerbiamas vyskupe ir sinodininkai,

 Sveikinu Jus ir sinodininkus, susirinkusius Lietuvos Ev. Liuteronų Bažnyčios sinodui. Sinodas būna proga sužinoti apie parapijų, konsistorijos ir vyskupo atliktus darbus nuo praėjusio sinodo. Tarpusavy bendrauti, pasidalinti džiaugsmais ir sunkumais, ir vertinti bendrą bažnyčios misiją, stiprina visus tolimesnei veiklai.

 Linkiu Jums geros valios, pasitikėjimo tarpusavy ir atlikti užsibrėžtus darbus Lietuvos Bažnyčios vynuogyne. Tegul Viešpats laimina, paskatina ir suteikia Jums dvasinę viziją Lietuvos Bažnyčios tolimesnėje misijoje. Būčiau norėjęs gauti kvietimą ir į šitą sinodą; su malonumu prisimenu dalyvavęs su kvietimu praėjusiuose keturiuose sinoduose.

 Gal atėjo laikas bažnyčiai aktyviai prisidėti su derama programa atstatyti sovietmečio sužaloto bendruomenės ir žmonių charakterį. Pastatus atstatyti palyginus lengva (turint resursų), bet žmogaus sielą, dvasią ir sielą išauklėti į sveiką ir normalų gyvenimo būdą yra daug sunkiau ir trunka daug ilgiau, bet ilgainiui naudingiau dvasiniam ir demokratiškam bažnyčios ir tautos gyvenimui. Žinoma, Bažnyčia turi savo sunkią misiją vykdyti ir finansiniai išsilaikyti. Bet kur nors reikia pradėti. Ateinančios kartos mus klaus, “O ką jūs padarėte sovietmečio sužalotą dvasią ir protą atkurti”?  Parapija – tai pasitikėjimo, meilės ir vilties židinys, kuri gali pakeisti ir žmogaus, ir bendruomenės gyvenimą. Linkiu, kad LELB taptų tokiu galingu Viešpaties židiniu.

 Su šilčiausiais linkėjimais, meilės ir maldos vienybėje, Jūsų brolis Kristuje,
Vyskupas Emeritas +Hansas Dumpys