Interviu su kun. J. Lioranču

Astrida PETRAITYTĖ

Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenė, nors ir būdama konfesine mažuma, savo centruose- Tauragėj, Klaipėdoj, Vilniuj – yra gana gausi, veikli, pastebima. Žvelgdamas į šias parapijas, gali pamanyti: negandos ūžė ir praūžė, dabar gyvenimas vėl verda… Tačiau šį paviršutinišką optimizmą sveika kiek atšaldyti apsilankius kokioje kaimo bažnytėlėje – vienoje iš tų, kur prieškaryje susiburdavo gausus būrys liuteronų. Štai šią liepą buvodama Nidoje, liuteronų bažnytėlėje, lankiausi ne tik vakarais, kada į ją sugužėdavo koncertų klausytojai, bet ir sekmadienio priešpietę – nuėjau į pamaldas tiek lietuvių, tiek vokiečių kalba. Jei į pastarąsias susirinko gausus poilsiautojų vokiečių būrys, tai lietuviškose teko tyliai pasidžiaugti: ačiū Dievui, kad kunigo balsas galingas – jo giesmė tarsi pripildo mažą bažnytėlės erdvę, nebejauti, kad joje tuščia, vos vienas kitas vietinis, vienas kitas atvykėlis (kaip tyčia, tą sekmadienį negalėjo atvykti ir pamaldose vargonuojanti klaipėdiškė Dalia Kisieliūnaitė).

Plačiau…

mazoji-lietuva.lt