Susivienijo Lietuvos ir išeivijos ev. liuteronų bažnyčios

10-asis LELB Sinodas Tauragėje

Nuo šiol Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia vienija tikinčiuosius, gyvenančius Lietuvoje ir už jos ribų. Liepos 19 d. Tauragės Martyno Mažvydo ev. liuteronų bažnyčioje sušauktas 10-asis LELB Sinodas pritarė 2007 m. gegužės 19 d. Čikagoje įvykusio 11-ojo Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios išeivijoje Sinodo nutarimui „Prisijungti prie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios ir toliau tęsti savo misiją vienybėje su LELB“.

 Išeivijos lietuvių ev. liuteronų bažnyčia buvo įkurta 1946 m. lapkritį Lebenstedte, Vokietijoje, nuo sovietinės okupacijos iš Lietuvos pasitraukusių evangelikų liuteronų. Po metų bažnyčia, drauge su tokio paties likimo latvių ir estų bažnyčiomis, tapo ką tik įkurtos Pasaulio Liuteronų Sąjungos nare (okupacijos sąlygomis veikusi Lietuvos ev. liuteronų bažnyčia į PLS įstojo tik po dviejų dešimtmečių). Vėliau bažnyčios centras persikėlė į Čikagą, JAV, kur lietuviškų liuteronų parapijų buvo jau nuo XIX ir XX a. sandūros.

 Lietuvių evangelikų liuteronų parapijos bei filijos išeivijoje veikė Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Anglijoje, Australijoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, imta svarstyti apie susijungimą su Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia. Tauragėje įvykęs 10-asis LELB Sinodas užbaigė prieš metus oficialiai pradėtą vienijimosi procesą.

 10-ajame LELB Sinode dalyvavo 73 iš 95 balso teisę turinčių sinodalų: Lietuvos bei išeivijos ev. liuteronų dvasininkai bei parapijų deleguoti atstovai (išeivijos atstovams balso teisė suteikta, LELB Sinodui patvirtinus bažnyčių susijungimą).

 Sinodas pradėtas iškilmingomis pamaldomis, jose sveikinimo žodį tarė užsienio parapijų atstovai: kun. Algimantas Žilinskas („Išganytojo“ parapija, Torontas, Kanada), kun. Valdas Aušra (Ziono parapija, Čikaga, JAV), kun. Valdas Žielys (Hagenas, Vokietija) ir kun. Liudas Miliauskas („Tėviškės“ parapija, Čikaga, JAV).

 Plenarinį posėdį sveikinimo žodžiu pradėjo Tauragės rajono meras, buvęs Tauragės parapijos pirmininkas, Robertas Piečia. Po jo vyskupas Mindaugas Sabutis Sinodui patvirtinti pateikė mandatų komisijos, balsų skaičiavimo komisijos, sekretoriato ir Sinodo prezidiumo narių kandidatūras. Sinodo pirmininku išrinktas Vyskupas.

 Pirmasis Sinodo darbotvarkės punktas – dėl Lietuvos ir išeivijos ev. liuteronų bažnyčių susijungimo. Kun.L.Miliauskas perskaitė pernai Čikagoje vykusio 11-ojo išeivijos bažnyčios Sinodo protokolą, laikinai ėjęs išeivijos bažnyčios vyskupo pareigas kun. V.Aušra perskaitė išeivijos Sinodo rezoliuciją. Po trumpos diskusijos Sinodas vieningai pritarė bažnyčių susijungimui. Sinodalus domino skirtingose valstybėse veikiančių parapijų santykio su konsistorija mechanizmas, klausimų kilo ir dėl Los Andžele veikiančios lietuvių protestantų bendruomenės, kurią pakaitomis aptarnauja Šiaurės Amerikoje gyvenantys lietuvių ev. liuteronų kunigai, statuso. Dėl pastarosios paaiškinta, jog bendruomenė laikosi liuteronų bažnyčios išpažinimo. „Lietuvių protestantų“, o ne tiesiog liuteronų, bendruomene ji vadinama iš solidarumo su ją lankančiais savų bendruomenių neturinčiais negausiais kitais lietuviais evangelikais, daugiausia reformatais.

 Tolesnė 10-ojo LELB Sinodo darbotvarkė patvirtinta jau oficialiai susivienijusios bažnyčios sinodalų balsais.  Konsistorijos revizijos komisijos 2005-2008 m. ataskaitą pateikė komisijos pirmininkas Elmutas Lengvinas. Po jos išklausyta Vyskupo ataskaita.

Pagrindiniais tikslais vyskupas įvardijo sielovadą, tikinčiųjų teologinį švietimą, bažnyčios ekonominės nepriklausomybės stiprinimą, komunikacijų tobulinimą ir parapijų informacijos sisteminimą, teologinio mokymo sklaidą per informacijos priemones, knygų leidybą. Sinodalus domino finansinė bažnyčios būklė, bažnyčios darbuotojų pensijų fondo patikimumas, numatomi sielovados ir misijos tobulinimo žingsniai. Vyskupas patikino, kad fondas yra stabilus: „Sudaryta komisija, sudėti visi saugikliai. Fondas tikrinamas užsienio partnerių ir revizijos komisijos. Investavimo politika – maksimaliai saugi. Kiekvienais metais sunaudojama tik 33 proc. palūkanų. Du trečdaliai sugrįžta atgal į fondą“. Sielovados klausimu bus dirbama tokia linkme: „(a) kunigų dvasinis gyvenimas; (b) kunigų santykis su parapija, veikla; (c) parapijiečių atsakomybė už bažnyčią“. Vyskupas pažymėjo, kad parapijose pasigendama dvasinio ryšio, daugeliui parapijų būdingas uždarumas, vengiama įsileisti naujus Dievo ieškančius žmones. Sinodas vieningai nutarė įpareigoti Konsistoriją kartu su parapijomis parengti pagrindines gaires sielovadai gerinti.    

 Prieš pradedant detalų LELB Statuto svarstymą, LELB Sinodą Liuteronų Bažnyčios Misūrio Sinodo vardu pasveikino kun. dr. Charles Evanson, pastaruosius penkerius metus dėstantis Klaipėdos universitete. Sveikinimo žodį tarė iš Čikagos atvykęs Mažosios Lietuvos patriarchas, LELB Konsistorijos garbės narys Kurtas Vėlius, perdavęs ir savo brolio, Biblijos vertėjo kun. Alfredo Vėliaus sveikinimą. Kiek vėliau į sinodalus kreipėsi kun. Ričardas Baliulis (Hamburgas, Vokietija), perdavęs Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos direktoriaus Andriaus Šmito sveikinimą.

 Svarstant LELB Statuto pataisas, Sinodui pirmininkavo LELB konsistorijos bei Sinodo prezidiumo narys, advokatas Jonas Kairys-Kairevičius. Sinodalams jis priminė, jog „įstatymą derėtų keisti tik tada, jei jis trukdo gyventi bažnyčiai“. Nemažai diskusijų sukėlė Konsistorijos ir parapijų turto bei jo valdymo klausimai, svarstytos parapijų tarybų, Konsistorijos ir Sinodo kompetencijos ribos. Patvirtintas esminis susivienijusios bažnyčios veikimą nusakantis punktas (2.1): „Parapija, esanti Lietuvoje, Konsistorijos nutarimu tvirtinama ir registruojama pagal LR įstatymuose numatytą tvarką; už Lietuvos ribų esanti parapija tvirtinama Konsistorijoje ir registruojama pagal tos šalies, kurioje veikia, įstatymus“. 10.2 punktu patvirtinta, jog „Nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, nuomos, panaudos, įkeitimo, laidavimo bei paskolų sutartys sudaromos tik sutinkant Konsistorijai“. Apie parapijų disponuojamą turtą pataisytas LELB Statuto punktas 5.4.g) skelbia: „skirti iš surinktų aukų ir išnuomotų patalpų atitinkamą dalį [ne mažiau 5%] Konsistorijai ir jos įstaigoms išlaikyti; nuo bažnyčios turto nuompinigių skirti atitinkamą dalį [ne mažiau 5%] – LELB struktūriniam fondui; nuo parduoto nekilnojamo turto Konsistorijai skirtiną dalį (procentą) nustato Konsistorija, duodama sutikimą tą turtą parduoti“. 

 Sinodas taip pat nusprendė, kad (6.2): „Sinodo nariai (sinodalai) yra Vyskupas, visi Konsistorijos žinioje esantys kunigai, Konsistorijos ir jos revizijos komisijos nariai bei delegatai iš parapijų (iki 500 narių – 1 delegatas, nuo 500 iki 1500 – 2 delegatai, nuo 1500 – 3 delegatai), Teologijos katedros atstovas, Jaunimo centro atstovas. Sinode dalyvauja Konsistorijos kviesti svečiai“. Šis punktas reiškia, kad artimiausiame sinode diakonai automatiškai nebebus sinodalai ir Sinodo darbe dalyvauti galės be balso teisės. Balso teisę diakonai turėtų tik tuo atveju, jei į Sinodą būtų deleguoti parapijų, kaip ir kiti parapijiečiai, arba užimtų kitas Statute įvardintas pareigas. Šis sprendimas motyvuotas tuo, jog diakonas nėra savarankiškas, neprisiima atsakomybės dėl parapijos, todėl, be parapijos įgaliojimo, balsuoti negali.

 Kalbant apie dvasinius bažnyčios darbuotojus, daugiau diskusijų sukėlė naujas statuto punktas (9.2) dėl kapeliono tarnystės, kuri dėl objektyvių priežasčių Lietuvos ev. liuteronų bažnyčioje yra gana nauja, apibrėžimo. Nesutarta dėl to, ar už sielovadą kariuomenėje, kalėjimuose, ligoninėse, mokyklose, universitetuose ir kt. atsakingas asmuo privalo būti ordinuotas kunigas, ar bet kuris reikiamą išsilavinimą turintis tikintysis. Skirtingose valstybėse bei bažnyčiose egzistuoja skirtinga kapelionų skyrimo bei išlaikymo praktika. Vengiant skubotų sprendimų, Konsistorijai pavesta iki artimiausio Sinodo parengti kitų tikinčiųjų – „pasauliečių“ – bažnytinės tarnystės gaires.  Kol kas LELB Statuto 9 punktas („Bažnyčios dvasiniai darbuotojai“) reglamentuoja tik dvasininkų (diakonų, kunigų ir vyskupo) tarnystę. Dar vienas naujas šio punkto skyrius (9.3), dėl dekano pareigų, diskusijų nesukėlė: „Dekanas – Konsistorijos paskirtas kunigas grupei kunigų ir parapijų administruoti“.

 Svarstant 9-ąjį punktą pasigirdo ir radikalus siūlymas suteikti vyskupui teisę vetuoti Sinodo nutarimus – „Sinodo nutarimai įsigalioja pasirašius vyskupui“ (nepasirašius – grąžinami svarstyti, antrą kartą įsigalioja). Kilus diskusijai, siūlomos pataisos autorius kun. R.Liachavičius patikslino, jog kalbama tik apie teologinius klausimus. Pasak jo, Sinodo nutarimui nukrypus nuo Bažnyčios mokymo, vyskupas turėtų turėti teisę pasakyti „ne“. Į tai kun. V.Aušra replikavo, kokių svertų bažnyčia turėtų tokiu atveju, jei nuo Bažnyčios mokymo nukryptų vyskupas?  Kun. A.Žilinskas pasiūlė šio klausimo nesvarstyti: „Iš patirties, siūlau gerai šį klausimą išnagrinėti, išdiskutuoti, kad vyskupai netaptų popiežiais“. Vysk. M.Sabutis patarė klausimą atidėti kitam Sinodui: „Mintis, kad kai kuriais atvejais būtų galimybė sustabdyti staigius sprendimus, aiški ir priimtina. Tačiau pasiūlymas susijęs su demokratinės tvarkos saugikliais“. LELB Statuto preambulę Sinodas papildė sakiniu „Bažnyčios tikėjimas, mokymas ir išpažinimas yra nekeičiami“.

 10-asis LELB Sinodas buvo ypatingas ir dar vienu aspektu – pirmą kartą nuo Antro pasaulinio karo Sinodas nebuvo rinkiminis. Nauja konsistorija bus renkama kitame Sinode po trejų metų (vyskupo, kuris pagal dabartinį LELB statutą yra ir konsistorijos pirmininkas, kadencija – devyneri metai). Ir šios kadencijos Konsistorijos ir parapijų tarybų laukia nemažas darbas, įgyvendinant Sinodo nutarimus, kad į eilinį 2011 m. Sinodą susirinkę bažnyčios atstovai būtų pasirengę spręsti visai bažnyčiai aktualius klausimus – pakloti tvirtą pamatą, kad šiemet geografiškai itin išaugusi LELB augtų ir narių skaičiumi ir neštų tikrų atsivertimo vaisių.