Aukštalipiai ant liuteronų bažnyčios stogo

Praėjusį ketvirtadienį klubo „Astris Porta“ (išvertus iš lot. kalbos „žvaigždžių vartai“) komanda, užsiimanti sportiniu ir pramoniniu alpinizmu, ne pramogos dėlei užsiropštė ant Šilutės liuteronų bažnyčios stataus ir aukšto stogo – pakeitė kelias vėjų ir audrų sudaužytas čerpes. Darbas truko pustrečios valandos. 

 ”Pamarys”, 2010-07-27
litera.lt
„Astris Porta“ aukštumininkų komandą į bažnyčios bokštą (50 m aukščio) lydėjo bažnyčios  zakristijonas Gediminas Kleinas. Teko įveikti šešis įvijus ir tiesius laiptus iki varpinės – laiptelių pakankamai, kad nesportuojantis žmogus pridustų… Fiziškai gerai pasiruošę Arnoldas Sirvydis ir Gediminas Kazlauskas laiptus įveikė nesunkiai – netrukus jie pro šiaurinį varpinės langą atatupsti nusileido ant raudonų čerpių stogo, kurio kraigu iki balto kamino nutiestas horizontalus žaibolaidis.

Pirmasis ėjo Arnoldas, iš paskos – Gediminas. Nuo žemės iki kraigo – apie 25 metrai. Pasilipęs ant skarda apkaltos siauros palangės aukštalipius stebi ir virves tvarko Viktoras Gailius. Tik jis ir tegalėjo žvelgti į apačią nesvaigstant galvai, neįsikibęs į lango dekoratyvinę koloną. Vidurinis, sunkiausias varpas, sveriantis 1,3 tonos, išmušė vienuoliktą, kas ketvirtis skambėdavo mažesnio varpo dūžis. Laiką sekti bokšte buvo nesunku, ne taip, kaip atsargiai keberiotis stogo viršūne, leistis bei kilti stačia jo atbraila. Net trys mėgėjai fotografuoti – Inga, Viktoras ir G. Kleinas – fotografavo lėtą Arnoldo ir Gedimino pasivaikščiojimą stogo kraigu, leidimąsi ir kilimą aukštyn dešiniuoju stogo šlaitu.  

Arnoldui ir Gediminui išsilaikyti ant stogo padėjo virvės, specialios pirštinės ir treniruotumas. Kiekvienas judesys ir žingsnis – apskaičiuotas, ant stogo nepaskubėsi.

Kai nuėjo iki baltojo kamino, apvyniojo pastarąjį atsargos virve. Gediminas pusiau gulomis įsitaisė kairėje stogo pusėje, kaip atsvaras, savotiškas inkaras Arnoldui, kuris atsargiai leidosi žemyn kitu stogo šlaitu, tikrindamas ar nėra pavasario vėjų ir audrų išjudintų čerpių. Jam teko pasidarbuoti trijose vietose: viena čerpė vos laikėsi suskilusi, dviejų visai nebuvo. Apie du kilogramus sveriančią čerpę atsinešė kuprinėje, antrą atnešė Gediminas, trečią virve ant ratuko sėkmingai transportavo iki Arnoldo Viktoras.

Padėti naują čerpę į senos vietą ant aukšto stogo – minutės reikalas, bet kol tam pasiruoši, kol iki tos vietos atropoji – valandos negana. Arnoldas, Gediminas ir Viktoras visą darbą padarė per pustrečios valandos.

Nespėjo baigti, kai Arnoldui iš Klaipėdos paskambino to paties pomėgio kolega, paprašęs pagalbos: lipdo didesnę pramoninio alpinizmo komandą solidžiam darbų užsakymui. Aukštalipiai Lietuvoje pažįsta vienas kitą.

Už liuteronų bažnyčios stogo darbą, kurį ne kiekvienas padarys, „Astris Porta“ aukštalipių komanda atlygio neprašė: patys pasisiūlė padėti. Anot A. Sirvydžio, tikinčiųjų pareiga padėti tvarkyti Dievo namus. Jiems čia, ko gero, dar prireiks pasikarstyti – dažyti bokšto laikrodį, suderinti jo rodyklių žingsnį. Vasarą ši bažnyčia ypač lankoma turistų iš Vokietijos.

A. Sirvydžio komanda daro nebe pirmą gerą darbą mieste. Vaikinai (G. Kazlauskas šiemet baigė Vydūno gimnaziją, V. Gailius – vienuoliktokas) lipo ir ant  F. Bajoraičio bibliotekos čerpių stogo – ištiesino žaibolaidį ir įvertino stogo būklę. Dirbo dvi dienas. Turi užsakymų ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose.

Romualdas MAŽUTIS