Jei Kristus nebūtų prisikėlęs

 

Prieš Velykų šventes savęs klausiu: koks būtų mūsų pasaulis ir gyvenimas, jei Kristus nebūtų prisikėlęs? Atmintyje „perkratau“ visą šv. Raštą ir vėl užduodu sau klausimą: kas būtų, jei Kristus nebūtų prisikėlęs?..

Ar apaštalas Petras būtų galėjęs sau dovanoti, kad jis taip bailiai tris kartus išsigynė Jėzaus? Kitiems – gal tai tik smulkmena, bet ne apaštalui Petrui! Suprasdamas, kad Jėzus buvo tai numatęs, Petras, gaidžiui pragydus, graudžiai pravirko. Iš ryžtingo ir įžvalgaus apaštalo, liko tik palūžęs, bailus, pasitikėjimą savimi praradęs žmogus. Tačiau Kristus prisikėlė ir viską pakeitė! Jis pasirodė Petrui ir tris kartus klausė jo: „Ar myli mane?“ (Jn 21,17).  Išgirdęs teigiamą atsakymą, jis tris kartus atkartojo įgaliojimą Petrui „ganyti aveles“. Tai yra daug daugiau nei paprastas atleidimas! Prisikėlęs Kristus ne tik atleidžia, bet ir sustiprina Petrą, sugražina tikėjimą ir ryžtą dalintis Dievo Karalystės Evangelija.

Dabar mano akys nukrypsta į Tomą. Apaštalas Tomas, išgirdęs kalbas apie galimą Jėzaus prisikėlimą, buvo nusiteikęs ypatingai skeptiškai. Kitiems mokiniams jis kalbėjo: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių žaizdų ir neįbesiu piršto į vinių žaizdą, ir jeigu neįkišiu rankos į jo šoną, netikėsiu.“ (Jn 20, 25) Po kurio laiko, Jėzus ir jam pasirodė. Jis parodė savo mirtinas žaizdas, po kurių nei vienas žmogus nebūtų galėjęs likti gyvas. Tomas patikėjo Jėzaus  prisikėlimu. Jėzus pridūrė: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20,29)

Jei Saulius iš Tarso nebūtų sutikęs priskėlusio Jėzaus, jis būtų likęs bevardžiu krikščionių persekiotoju. Jis buvo vienu iš daugelio, kurių vardų pasaulis nebeprisimena. Tačiau Sauliaus iš Tarso gyvenimą pakeitė ir išgarsino vienas neįprastas įvykis. Pakeliui į Damaską persekioti ir susiminėti krikščionių, Saulius buvo apakintas Kristaus ir patyrė dvasinį atsivertimą. Iš netikinčio Kristaus dieviškumu ir prisikėlimu, jis tapo – apaštalu Pauliumi, Kristaus prisikėlimo liudytoju.

Laidotuvėms pasibaigus, paprastai, giminės, draugai ir artimieji išsiskirsto. Jiems nebėra reikalo būti kartu ar vėl susieiti drauge, nes to, kuris juos vienijo – nebėra gyvo.

Kristaus palaidojimas buvo atliktas paskubomis, mažame būrelyje jo pasekėjų, nes dauguma tų, kurie dėl jo gedėjo, slapstėsi iš baimės. Jie buvo sukrėsti ir įbauginti pastarųjų dienų įvykių.

Staiga – viskas pasikeitė. Išgirdę apie Jėzaus prisikėlimą, jie atvėrė langines, atrakino duris, susirinko draugėn ir nieko daugiau nebebijojo. Jie dalinosi džiaugsminga žinia, kad Kristus prisikėlė ir klausėsi vis naujų Kristaus prisikėlimą patvirtinančių liudijimų. Todėl, esu tikras, jei Kristus nebūtų prisikėlęs, nebūtų ir Bažnyčios, kurią subūrė žinia apie Kristaus prisikėlimą.

 

Apaštalų laikų dvasioje tariu: Jis prisikėlė! Jis tikrai prisikėlė!

Su Kristaus prisikėlimo švente!

Kun. Remigijus Šemeklis