Kalėdinis kunigo sveikinimas

Roželė pražydėjo iš nuostabios šaknies,
Kaip sentėviai kalbėjo iš Jesės giminės.
Sukrovė žiedą ji mums baltą šaltą žiemą,
Naktužės vidury.
(Krikščioniškos giesmės Nr. 34,1)

Kiekvienais metais Kalėdas ir Naujus Metus pasitinkame skirtingai: kartais skubėjime, o kartais – ramiame laukime; kartais liūdni, o kartais – džiaugsmingi; kartais pasaulio triukšme, bet dažnai, kaip ir priklauso krikščionims, nuoširdžios maldos tyloje, giesmės ramybėje ir tikėjimo džiaugsme.

Turėjome keturias Advento savaites, kurios buvo skirtos nuraminti širdims, pristabdyti gyvenimo bėgimui, atnaujinti tikėjimui ir pasirengti Kristaus užgimimo šventei. Tikiuosi, kad keturi Advento sekmadieniai, padedant keturiems evangelistams, pagelbėjo pasiruošti Kalėdų džiaugsmui ir visiems Naujųjų Metų iššūkiams bei darbams.

Evangelistas Matas – skrupulingas sąsajų su Senuoju Testamentu tyrinėtojas, kuriam Jėzaus gimimas – išganymo ir Senojo Testamento istorijos tęsinys, nenutrūkstantis pasakojimas, Dievo meilės žmonėms istorija (Mt 1,1-17).

Neturtingas ir mažai kam tada dar žinomas stalius Juozapas, priimdamas Dievo jam primestą pašaukimą, tapo naujųjų laikų patriarchu, kūdikėlio Jėzaus tėvu ir globėju (Mt 1,18-25). Šventąją šeimą aplankę Trys Išminčiai (Trys Karaliai) jį nustebino ne mažiau nei Abraomui svarbiausią gyvenimo žinią atnešę trys angelai (Pr 18). Abraomas gavo žinią apie netrukus jiems su Sara gimsiantį sūnų. Juozapui atnešta žinia buvo padėta prie Jėzaus lopšelio: auksas – dovana šio pasaulio Karalių Karaliui, kuris valdo mūsų likimus; smilkalai – dovana Dievui, tapusiam žmogumi, kad išklausytų mūsų maldas ir pajaustų ašarų sūrumą; mira – priešmirtinė dovana tam, kuris ruošiasi atpirkti pasaulį savo krauju ir išganančia mirtimi (Mt 2,1-12). Perspėtas sapne, Juozapas su Marija ir kūdikėliu Jėzumi patraukė į Egiptą, kad apsaugotų savo šeimą, kuria nuolatos rūpintis prisiekė prieš Dievą (Mt 2,13-15).

Evangelistas Morkus – paslaptingai nutyli apie Jėzaus gimimą. Pirmaisiais evangelijos žodžiais jis kviečia „Taisyti Viešpačiui kelią“ (Mk 1,3) į savo širdis, keisti gyvenimus ir priimti kiekvieną žodį apie Atpirkėją. Evangelistas primena apie krikštą, kuriuo mes, Dievo kūdikiai, buvome pašventinti ir pradėjome gyventi vienybėje su Kristumi. Ši dovana mums buvo suteikta ne tam, kad ištikus pirmosioms negandoms mestume šį kelią…

Evangelistas Lukas – pastabusis Jėzaus gimimo istorijos tyrinėtojas, kruopščiausiai renkantis, tikrinantis ir aprašantis visus su Jėzaus gimimu susijusius įvykius. Šis graikų kilmės krikščionis ir gydytojas, papildė Jėzaus gimimo paveikslą tokiais jausmingais, jaudinančiais epizodais kaip apreiškimas Zacharijui (Lk 1,5-25.57-80) ir angelo žinia Marijai (Lk 1,26-56). Jis leidžia mums Jėzaus gimimo istoriją išvysti sūnų mylinčios ir branginančios, visa pastebinčios motinos akimis. Tik motina galėtų pastebėti ir moteriškai pasidžiaugti jos naujagimiu atbėgusiais pasigrožėti piemenėliais (Lk 2,1-21), įsidėmėti varguolio Simeono (Lk 2,22-35) ir pranašės Onos (Lk 2,36-38) pranašavimus, įsiminti vaikystėje iškrėstas vaiko išdaigas (Lk 2,39-52)…

Evangelistas Jonas – labiausiai susirūpinęs, kad būtume ir liktume ištikimais Jėzaus mokiniais šiame nedraugiškame pasaulyje. Jis eina sunkiausiu keliu: primena krikščioniškas pareigas, liudija apie Kristų, kad Jis buvo ir yra tikras Dievas tapęs žmogumi mūsų išganymui. Kažko naujesnio ir įdomesnio nuolatos ieškančiam pasauliui Kristus prabyla: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą, kaip tik per mane.“ (Jn 14,6)

Jėzaus gimimo švente pradėkime naujus, viltingus ir nuoširdžiu tikėjimu pažymėtus 2012 Viešpaties malonės metus.

Gražių ir palaimintų švenčių!

Kun. Remigijus Šemeklis