Pirmas žingsnis link artimesnės draugystės su anglikonų bažnyčia Velse


Nuotraukoje: dvasininkai priešais St Bridget’s bažnyčią po pamaldų.
Antroje eilėje (iš kairės į dešinę): Arkidiakonas Philip Morris (Velsas), kun. Karl Erik Tysk (Švedija), kun. Remigijus Šemeklis (Lietuva).
Pirmoje: lektorė Hazel Norfolk ir kunigė Moira Spence (Velsas).

Jei reikėtų apibūdinti, kuo ypatingas yra Velsas, tai, nė sekundės nesuabejojęs, atsakyčiau, kad keltiškais kryžiais, normandiškomis bažnyčiomis ir menhyrais. Žinoma, nepamirškime ir Velso princesės Dianos! Todėl, iš seseriškos švedų Ovansjö parapijos išgirdęs apie galimybę užmegzti draugiškus trišalius ryšius su anglikonų bažnyčia Velse, neabejodamas ištariau „taip“. Rugpjūčio 23 – 27 dienomis buvome maloniai priimti anglikonų parapijoje Llandaff diocezijoje (apimančioje ir Velso sostinę Cardiffą). Diecezija pavadinta senovinės katedros, kuri buvo pastatyta jau nuo VI a. čia veikusios pirmosios bažnyčios vietoje, vardu. Šioje diecezijoje reziduoja dabartinis Velso anglikonų arkivyskupas dr. Barry Morgan. Arkidiakonas Philip Morris paaiškino, kad šio pirmojo susitikimo tikslas - padėti pamatus glaudesnei bendrystei tarp liuteronų ir anglikonų bažnyčių, kurios dar 1992 metais pasirašė Porvoo bendrystės sutartį. Kartu su švedų Ovansjö parapijos kunigu Karl-Erik Tysk į Velsą vyko ir septyni Ovansjö parapijiečiai, nes akivaizdu, kad tarp parapijų bei bažnyčių atsiras gyvas ryšys tik tada, kai atsiras ryšys tarp paprastų parapijiečių. Maloniai nustebino velsiečių vaišingumas, nuoširdumas, atvirumas bei išskirtinis dėmesys. Buvo suorganizuoti susitikimai su miestelių merais bei įvairiais įtakingais bendruomenės nariais. Visa tai rodė nuoširdų, nesuvaidintą velsiečių pasiryžimą užmegzti tarpkonfesinius ryšius su liuteronų bažnyčiomis Švedijoje ir Lietuvoje.

Kun. Remigijus Šemeklis

LEK Nr. 9

Karl-Erik Tysk apie kelionę į Velsą (EN)