Angelų diena

 

Rugsėjo 29 d. bažnytiniame kalendoriuje yra arkangelo Mykolo ir visų angelų diena, tad prisiminkime, kokius šaunius sargus ir pagalbininkus Dievas mums suteikė.

 Daugumai gerai žinomas angelas, vardu Gabrielius, nes jam buvo pavesta paskelbti Marijai ir Juozapui žinią apie Jėzaus gimimą, saugoti nuo Erodo. Angelo Gabrieliaus vardas yra prisimenamas per kiekvienas Kalėdas. Tačiau daug dažniau Biblijoje minimas arkangelas Mykolas – Dievo angelų kariuomenės vadas, kuriam lemta įveikti bei ištremti šėtoną su jo angelais. Arkangelo Mykolo vardas rodo, koks tai galingas ir didingas angelas, nes hebrajų kalboje jis reiškia “esantis kaip Dievas”. Arkangelas Mykolas yra Izraelio ir Bažnyčios sergėtojas bei gynėjas. Arkangelo vardas paminimas Danieliaus knygoje (12,1 ir ), Judo laiške (1,9), Apreiškimo Jono knygoje (12,7). Arkangelas minimas Jozuės knygoje (Joz 5,13-15), tik nenurodant jo vardo. Danielius pranašavo:

“Anuo metu pasirodys Mykolas, galingasis didžiūnas, tavo tautos sargas. Užeis metas tokių vargų, kokių dar niekada nėra buvę nuo to laiko, kai atsirado tautos. Bet tuo metu bus išgelbėta tavo tauta, visi, kurie tik rasti įrašyti knygoje. Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus: kai kurie ­ amžinajam gyvenimui, kiti ­ gėdai ir amžinajai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius.” (Dan 12,1-3)

Arkangelas Mykolas – Dievo teismo ir rūstybės angelas, laukiantis savo laiko ir liepimo. Tačiau ne visi angelai tokie. Noriu pasidalinti kitokiu liudijimu apie angelus:

Vienas kunigas aplankė moterį, kuri neseniai buvo netekusi savo mažamečio vaikelio. Jis pateko į gaisrą ir smarkiai apdegė. Gydytojai jau nieko nebegalėjo jam padėti, todėl po kurio laiko jo gyvybė užgeso. Kunigas tikėjosi pamatyti apsiverkusią ir sužlugdytą moterį, bet jis nustebo, kad moteris buvo ganėtinai rami ir susitaikiusi su sūnaus netektimi. Kalbėdamasi su kunigu ji paaiškino, kad ligoninės palatoje gulėdamas sūnus jos iš kelių kartų klausė: „Mama, ar tu matai tą nuostabiais drabužiais aprengtą žmogų, kuris laukia manęs?“ Vaikas ne tik nebijojo jo, bet pasitikėjo juo ir nekantravo su juo eiti. Motina suprato, kad jos mažajam vaikeliui ir be jos bus gerai. Dievas dar geriau pasirūpins. Taip Dievas palengvino jos netekties skausmą.

Kas buvo tas svetimas nuostabaus grožio žmogus, kurio nebijo bei pilnai pasitiki netgi vaikai? Manyčiau, kad tai nebuvo Kristus, bet to kūdikio angelas sargas. Liuteris yra pastebėjęs: “Tikintys, kad dangiškieji princai yra su mumis, turime žinoti, kad jų yra ne vienas ir ne du, bet daugybė, kaip, kad Lukas rašė – visa dangaus kareivijų gausybė pasirodė piemenims (Lk 2,13). Jei būtume be tokios apsaugos, ir jei Viešpats netramdytų Šėtono pyktį, negalėtume nė akimirkai išlikti gyvi. Gerieji angelai gina mus, kad piktieji Dievo priešai negalėtų mums pakenkti.  (Liuteris, Pradžios knygos (Genesis) lekcijos).

Kada ir kokiu tikslu buvo sukurti angelai?

Angelai buvo sukurti kai Dievas kūrė dangų ir žemę, dar prieš sukuriant žmogų ir tai, kas yra žemėje. Angelų akys regėjo pasaulio ir žmogaus sutvėrimą.

Pavadinimas „angelas“ – graikų kalboje reiškia „pasiuntinį“. Kartais tuo pačiu žodžiu gali būti pavadinami ir žmonės, kuriuos Dievas siunčia atlikti tam tikrus pavedimus, pvz. rūpintis bažnyčia, skelbti Dievo Žodį (Apr 1,20). Angelai yra dvasinės būtybės, kadangi jos neturi fizinio kūno. Paulius kalbėdamas apie demonus, t.y. puolusius angelus, sako: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“ (Ef 6,12) Šioje kovoje reikalingi kitokie – dvasiniai ginklai, o geriausiai – Dievo apsauga, kad pats Dievas savo angelais mus saugotų ir globotų.

Angelų yra nesuskaičiuojama daugybė. Jie turi vardus ir veidus. Jie nėra visi vienodi lyg vienas. Jie skiriasi net savo pajėga: vieni labai galingi, kiti – silpnesni.

Angelai pagal tai, kam jie buvo sukurti yra šventajame Rašte vadinami „cherubinais“ (Dievo sosto sargai), kiti „serafimais“ (pažodžiui – degantys, trokštantys įvykdyti Dievo nurodymus), o keletui suteikiamas „arkangelo“ titulas. Angelai nėra minia nėra gauja, kur kiekvienas daro kas ką nori. Dievas mėgsta tvarką. Arkangelas – tai vadovaujantis angelas. Jis gina ir vadovauja silpnesniems angelams.

Šėtonas yra puolęs angelas, o tiksliau – vienas galingiausių Dievo angelų, sukurstęs ir suklaidinęs daugelį silpnesniųjų, dabar vadinamų demonais. Šv. Rašte jis visada yra išskiriamas iš kitų puolusių angelų – „šėtonas ir jo angelai“ (Mt 25,41). Net pragare yra tam tikra tvarka ir subordinacija! Šėtonas nėra nemąstanti blogio jėga, bet turi savo tikslus ir jų tikslingai siekia, pajungdamas visus jo žinioje esančius žmones ir demonus. Klaidinga būtų nuvertinti šėtono galybę, klastą bei pervertinti savo išmintį ir jėgas, kadangi, būdami nuodėmingi, mes esame draskomi, viliojami tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Dėl kiekvienos sielos vyksta didžiulė nematoma kova.

Dievas siunčia angelus saugoti pakrikštytus vaikus, padėti tikintiesiems jų darbuose ir pašaukime, galiausiai, kad mirties akimirką nebūtume vieniši, bet angelai mūsų sielas palydėtų pas Dievą. Jėzus kalba apie elgetą Lozorių: „štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį.“ (Lk 16,22) Liuteris yra pastebėjęs: “Aš nežinau, kaip ir kur aš turėsiu eiti po mirties, bet aš tikrai žinau, kad tą akimirką šalia manęs bus šventieji angelai, kurie žino tai ir mane palydės”.

 Angelai negali skaityti ir žinoti žmogaus minčių. Tai yra tik Dievui priskiriama savybė. Todėl jei norime, kad Dievo angelai saugotų ir padėtų, turime prašyti maldoje Dievo. Ne veltui, Martynas Liuteris moko rytą ir vakarą melsti, kad Dievo angelas saugotų mus per dieną ar nakčia.

Angelai, kaip ir žmogus nežino ateities. Kaip ir mums, jiems žinoma tik tai, kas apreikšta Dievo. Todėl angelai, lyg kareiviai budi, laukdami įsakymų ir atremdami piktojo puolimus.

Kuomet žmogus priima teisingą sprendimą arba atgailauja dėl nuodėmių, angelai džiūgauja, nes pražuvėlis gręžiasi į Dievą. Tad Dievas jau dabar daug daro per angelus, nors angelų didybės diena – bus Teismo diena. Apreiškimo Jonui knygoje yra pranašystė:

“Užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, 8 bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. 9 Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. 10 Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį:

„Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas,

galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia,

nes išmestas mūsų brolių kaltintojas,

skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.

11 Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju

ir savo liudijimo žodžiu.

Jie nebrangino savo gyvybės

ir nebijojo mirti.

12 Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!

Bet vargas žemei ir jūrai,

nes pas jus nukrito velnias,

kupinas baisaus įniršio,

žinodamas mažai beturįs laiko.“ (Apr 12,7-12)