Apie maldą

Vienos didelės ir aktyvios bažnyčios dvasininkas, paklaustas, ką darytų kitaip, jei galėtų atsukti laiką atgal ir viską pradėti iš naujo, atsakė: „Mažiau pamokslaučiau, o daugiau melsčiausi…“  

Kodėl šiam dvasininkui malda yra svarbesnė už gražiausio pamokslo žodžius? Kadangi tik karšta malda gali palenkti Dievo širdį, kad Jis pakeistų savo planus ir parodytų savo gailestingumą. Malda keičia besimeldžiantį ir maldos besiklausantį žmogų. Malda keičia pasaulį. Todėl apaštalas Paulius primena, kad nepamirštume maldose esančių varguose bei nelaimėse, visų tikinčiųjų ir dvasinių vadovų: „Be paliovos budėkite, malda užtardami visus šventuosius ir mane, kad, kai atveriu lūpas, būtų man duota drąsiai skelbti Evangelijos slėpinį“ (Ef 6,18-19)

   Malda yra mūsų tikėjimo termometras. Kuo aiškiau matome, koks nuodėmingas ir silpnas yra žmogus, koks neteisingas yra šis pasaulis, tuo svarbesniu mūsų ginklu tampa malda. Net mokydamas surasti jėgų atleisti savo priešams, Jėzus užsimena ir apie maldą už juos: „mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mt 5,44-45) Viešpačiui neužtenka, kad būtume pasyvūs stebėtojai, taikūs ir kantrūs žmonės, bet Jis taip pat laukia,  kad  su vargais kovotume maldomis. Mūsų maldos tuos, kuriuos šiandien laikome savo priešais, rytoj gali padaryti geriausiais mūsų draugais. Jei mūsų priešai, nepaisant visų mūsų maldų ir pastangų, nuspręstų pasilikti ir Dievo priešais, Šv. Rašto žodžiai primena: „Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: Mano kerštas, aš atmokėsiu, sako Viešpats“ (Rom 12,19)

   Malda be galo naudinga:

  •    Dievo Žodžiu ir malda visa yra pašventinama (žr. 1 Tim 4,5).
  •    Malda padeda ligoniui pasveikti (žr. Jok 5,15-16; Mk 1,40-42), palaiko kūne jėgas ir gyvybę (žr. 1 Kar 17,17-24)
  •    Malda tikinčiuosius apsaugo nuo šėtono galybės (žr. Mk 9,14-28). Ji yra svarbus kiekvieno tikinčiojo dvasinis ginklas, kovojant su pagundomis, įveikiant sunkumus ir išbandymus (žr. Ef 6,13-20)
  •    Dievui patinkančios maldos žodžiai turi būti tariami be pykčio ir neapykantos (žr. 1 Tim 2,1-4.8), o bendra malda turi būti suprantama visiems, kad ją girdintys galėtų pritarti žodžiu „Amen“. (žr. 1 Kor 14,13-19)
  •    Galiausiai, malda yra mūsų mokytojas, mokantis mus pasikliauti ne tik savo jėgomis, bet ir Dievo pagalba: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.“ (Fil 4,6)