Parapijos kunigo Velykinis sveikinimas

Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
ir Žodis buvo Dievas.
Jis pradžioje buvo pas Dievą.
Visa per jį atsirado,
ir be jo neatsirado nieko,
kas tik yra atsiradę. <…>
Tas Žodis tapo kūnu
ir gyveno tarp mūsų;
mes regėjome jo šlovę
šlovę Tėvo viengimio Sūnaus,
pilno malonės ir tiesos. (Jn 1,1-3.14)

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

nuo pat ankstyvo šv. Velykų ryto bažnyčių varpai, Evangelijos žodžiai ir į maldos namus susirinkę tikintieji liudija svarbiausią bei amžiais nekintančią krikščioniško tikėjimo tiesą: Kristus prisikėlė! Jėzus Kristus yra mirties nugalėtojas! Tai be galo gera žinia mums, kurie buvome per krikštą atiduoti Jo malonei, nes mirties nugalėtojas ir mūsų Viešpats savo paties lūpomis tvirtina: „Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžius ir turiu mirties bei mirusiųjų pasaulio raktus“ (Apr 1,18).

Velykos – ideali diena suaugusiųjų arba vaikų krikštui. Apaštalas Paulius Rom 6,3-4 moko, kad krikšto metu esame panardinami Kristaus mirtyje. Kristuje laidojamas senasis Adomas su visais Dievui priešingais troškimais, nuodėmėmis ir nuopoliais, todėl krikštas tampa kvietimu bei įpareigojimu pradėti gyventi atnaujintą gyvenimą kartu su Kristumi. Tiems, kurie suaugs su Kristumi, tenka viltingas pažadas: „Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo“ (Rom 6,5).

Per šv. Velykas, neišvengiamai, bus pamokslaujama ir apie mirtį bei amžinąjį gyvenimą. Supasaulėjęs žmogus gali susidaryti nuomonę, kad krikščionis, tai toks žmogus, kuris… labai nemyli gyvenimo. Pasaulio žmogui visai nesuprantamai skamba apaštalo Pauliaus žodžiai: „Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas“ (Fil 1,21).

Gyvenime esame mokomi galvoti apie save daugiau nei apie kitus, imti viską, ką tik gali duoti gyvenimas, o dažnai – ir pakovoti už savo gerbūvį. Todėl tokie dalykai kaip atgailavimas už nuodėmes, mirtis ir amžinasis gyvenimas, paprastai, neįtraukiami į artimiausių darbų sąrašus, bet Kristus moko į viską pažvelgti akimis Dievo.

Mirtis yra neišvengiama, tačiau kas myli Kristų, tas myli gyvenimą, kadangi mirtis - laimėjimas tiems, kurie yra Kristuje. Be to žinome, kad po mirties įgysime didingesnių dalykų nei mums gali pasiūlyti ši laikina priebėgos vieta, vadinama pasauliu ir gyvenimu.

Dažnai tenka susidurti su labai sunkiu pasirinkimu: kam teikti didesnį prioritetą – laikinam ar amžinajam gyvenimui? Tokiomis akimirkomis verta prisiminti Kristaus žodžius: „Kokia gi nauda žmogui, jei jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?“ (Mt 16,26) bei Patarlių knygoje Dievo Išminties ištartus žodžius visiems klaidžiojantiems tamsiais nuodėmės skersgatviais žmonėms: „Juk kas randa mane, tas randa gyvenimą ir gauna malonę iš VIEŠPATIES. Bet kas prasilenkia su manimi, tas daro sau žalą. Visi, kurie manęs nekenčia, myli mirtį.“ (Pat 8,35-36)

Palaimintų šv. Velykų!

Kun. Remigijus Šemeklis
Pagėgių, Rukų, Šilutės ir Vanagų parapijų klebonas