Fridricho Bajoraičio bibliotekoje Šilutėje vyko konfesinio paveldo tyrimams skirto leidinio pristatymas

2013 m. balandžio 5 d. F. Bajoraičio bibliotekoje Šilutėje vyko mokslinio leidinio „Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai“ pristatymas. 

2006 m. Klaipėdos universiteto mokslininkai laimėjo projektą, kuris leido pradėti sistemingus senųjų evangelikų kapinių tyrinėjimus. Buvo sudaryta mokslinių kapinių tyrinėjimų metodika, sistemingai pradėta kaupti mokslinė duomenų bazė, o vasaros metu buvo organizuojamos ekspedicijos į senąsias evangelikų kapines. Kadangi nemaža dalis kapinių buvo apleistos, apaugusios krūmais ir aukšta žole, buvo prašoma seniūnų ir vietinių gyventojų pagelbėti jas nušienauti bei išvalyti, kad mokslininkai galėtų atlikti savo darbą. Leidinio pristatymo metu autoriai džiaugėsi, kad nuo jų apsilankymo prabėgo keletas metų, tačiau dalis kapinių prižiūrimos ir tvarkomos iki šiol.

2012 metais buvo suburta tarpdisciplininė mokslininkų grupė, kuri turėjo parengti apibendrinamuosius darbus. Šie darbai publikuojami Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto moksliniame periodiniame leidinyje „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXV tome: „Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai“.  Be straipsnių, čia skelbiami unikalūs šaltiniai, susiję su Klaipėdos krašto evangeliškomis kapinėmis bei jų istorija.

Renginį vedė leidinio sudarytoja doc. dr. Silva Pocytė. Leidinio pristatyme dalyvavo Klaipėdos universiteto mokslininkai: doc. dr. Arūnas Baublys, dr. Rita Nekrošienė, dr. Arminas Štuopys, prof. dr. Rimantas Sliužinskas, doc. dr. Asta Balčiūnienė, Darius Barasa, Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė, kurie ir pasidalino savo atradimais.

Istorikas Darius Barasa pastebėjo, kad Prūsijos kunigaikštytėje kapinių kultūrą formavo krikščioniška nuostata, kad “niekas neturi būti palaidotas kaip gyvulys”. Bažnytiniai ir pasaulietiniai dokumentai imasi reglamentavimo, kaip turi vykti krikščioniškos laidotuvės: ribojamos išlaidos šermenims bei laidotuvėms, draudimai girtuokliauti, nustatoma gedulo trukmė ir t.t. Išimtis, žinoma, taikoma bedieviams bei nusikaltėliams. Jų likimas – “būti palaidotiems kaip gyvulys”.

Evangeliškos teologijos centro direktorius istorikas dr. Arūnas Baublys pristatė kapinių bei radinių naudotą mokslinio fiksavimo metodiką. Nuotraukose ir brėžiniuose fiksuojama viskas: kapinių geografinė padėtis, paminklo tiksli vieta, nustatoma GPS prietaisais, matmenys, medžiagos, iš kurių padaryti paminklai, net raidžių dydis. Pagal tokius detalius brėžinius, esant reikalui, būtų galima iki smulkmenų atkurti įvairius kapinių fragmentus.

Dr. Asta Balčiūnienė davė pavyzdžių kiek daug apie kalbą specialistams pasako net paprasčiausios epitafijos.

Dr.  Arminas Štuopys vieninelis iš grupės džiaugėsi atradęs sudaužytus ar nulaužtus paminklus, nes tokie radiniai jam leidžia suprasti geriau iš kokių medžiagų ir kokias technologijas naudojant buvo gaminami paminklai, kryžiai, tvorelės.

Botanikė dr. Rita Nekrošienė tyrinėjo Klaipėdos krašto kapinėse sodintus augalus. Jos teigimu, yra kapinių, kuriose nebeliko nei kryžių, nei kitų kapavietes žymėjusių ženklų, tačiau dar ilgai išsilaiko specifiniai augalai, pagal kuriuos galima spręsti apie toje vietoje buvusias kapines.

Etnologas prof. dr. Rimantas Sliužinskas buvo vienintelis ekspedicijų dalyvis, kuris eidavo ne į kapines, bet pas šalia gyvenančius žmones. Jis stengėsi išsiaiškinti jų požiūrį į kapines bei mirusiuosius. Jo įspūdis, kad tos kapinės, kurios yra lankomos, prižiūrimos, yra gyvos, o ten, kur nebelieka, kas aplankytų ar sutvarkytų kapus, kapinės miršta…

Panašu, kad ekspedicijų metu gauti rezultatai ateityje taps puikia lituanistų, germanistų, istorikų, teologų, etnologų, sociologų, biologų, medžiagas ir technologijas tyrinėjančių mokslininkų baze, kuri leis geriau pažinti krašto kultūrą.

Leidinio pristatymui einant į pabaigą, šilutiškis istorikas Darius Barasa pasidalino atradimais dirbant prie istorinių Rusnės evangelikų liuteronų kapinių dokumentų. Šie dokumentai buvo atrasti tvarkant Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią bei perduoti Šilutės muziejui. Istoriko akims, gebančio skaityti vokiškai ranka rašytus tekstus, šie dokumentai atskleidė daug paslapčių kaip formavosi bei kito Rusnės bažnyčios šventoriuje buvusios evangelikų kapinės.

Doc. dr. Silva Pocytė padovanojo po leidinį Rusnės seniūnei Daliai Drobnienei bei Šilutės ev. liut. parapijos kunigui Remigijui Šemekliui, o kitus kvietė įsigyti arba susipažinti F. Bajoraičio bibliotekoje.

Klaipėdos universiteto mokslininkai prasitarė, kad ateityje planuojama išleisti monografiją, kurioje bus apibendrinti visi tyrimai bei atradimai apie senąsias evangelikų kapines, o iki to, dar laukia ilgas bei sunkus darbas.